pradi
 

















 
 
 
 
 Europos nacionalini delegat universitetinei sielovadai konferencija Romoje
 
 

Ši met rugsjo 28 - spalio 1 dienomis Romoje (Italija) vyko metin Europos valstybi nacionalini delegat universitetinei sielovadai konferencija. Ji vyko kartu su kita konferencija Kur link eina Europa: kultros, tautos, institucijos, organizuota Romos Vikariato kartu su Italijos ministr tarybos kabinetu bei Romos LUMSA universitetu. Pastaroji buvo skirta Europos universitet dstytojams.

Universitet kapelion susitikime buvo nagrinjami bendri Europos universitet pastoracijos tikslai ir udaviniai, aptarta penktosios Europos universitet dienos, kuri vyks 2007 m. kovo 10 d. svarba, pristatytas tarptautinis Europos universitet dstytoj kongresas, vyksiantis 2007 m. birelio 21-24 dienomis Romoje. Konferencijoje dalyvavo nacionaliniai delegatai i 24 Europos ali. Konferencij pasveikino Vatikano valstybs sekretorius kard. J. Em. Tarcisio Bertone, Popieiaus vikaras Romos miestui J. Em. Camillo Ruini, CCEE delegatas universitetinei sielovadai vyskupas J. E. Cesare Nosiglia, CCEE generalinis sekretorius mons. Aldo Giordano.

Praneimus skait Vatikano Katalikiko aukljimo Kongregacijos prefektas kardinolas J. Em. Zenon Grocholewski, Europos universitetins sielovados komiteto vadovas mons. Lorenzo Leuzzi, profesoriai i Ispanijos ir Vokietijos universitet.

Vis pranej pagrindin vedamoji mintis buvo ta, jog Europos Sjunga iuo metu igyvena savo „kultrin nakt“ i kurios ieiti yra btinas Dievas. Ne bet koks Dievas, o Nukryiuotas ir Prikeltas i numirusi, t. y. krikioni Iganytojas ir Mesijas Jzus Kristus. Tik tokiu bdu Europa pereidama per savo „tamsij nakt“ su Kristum, gali sulaukti „viesaus rytojaus“ – savo prisiklimo ryto vlgi su Jzumi.

Europos ateitis didija dalimi priklauso nuo bendro visuomens aukljimo lygmens, nuo jos krikionikosios kultros. T kultr ypatingu bdu turt skleisti universitetai, kurie savo itakas turi Banyios „irdyje“, nes pirmieji universitetai Europoje buvo steigiami btent Banyios. Šiandien nebesiginijama, jog jauno mogaus formacija auktosiose mokyklose turi bti ne vien tik profesin, bet ir giliai bendramogika, su aikia vertybi ir prioritet skale. Ši iki akivaizdoje Banyios vaidmuo - taigi ir universitetins sielovados - bt isaugoti mogaus asmens orum, teises bei pareigas, nes universitetas yra ta vieta, kur perteikiama bendramogika visuomenin smon, puoseljamos ir perteikiamos inios, mokslas, vertybs ir kultra. Neutenka gyti auktojo mokslo diplom, kuris laiduot tik galimyb rinkoje rasti darb, bet btina, kad jaunas mogus baigs mokslus ne tik pakankamai inot, bet gebt ir mstyti, nesitenkint banalybmis ir lktumu, priimint gyvenime teisingus sprendimus, kurdamas savyje ir apie save gr bt laimingas pats ir kitus padaryt tokiais.

Šiuo metu universitetin sielovada turt iuos udavinius:
1) iki 2009 met sukurti bendra Europos universitet kapelion tinkl,
2) tvirtinti akademinje kultroje teigiam santyk tarp tikjimo ir proto, tarp religijos ir visuomens, tarp apskritai Ryt ir Vakar kultr,
3) iandienos universitet silomose studij programose nebeutenka ruoti studentus tik kompetencijos ir profesionalumo rmuose, bet yra btina ir teologin Evangelijos inia apie Diev, mog ir pasaul.

Krikionikasis tikjimas visais laikais pasilieka ties tomis slygomis, kurios ugdo asmenyb bendramogik vertybi ir norm pagrindu. Esant spartiems sociokultriniams visuomens pokyiams kyla btinumas i naujo atrasti krikioniksias vertybes, kurios utikrint mogaus savigarb ir orum, apsaugot prigimtines mogaus teises. Šiandien mokslas turi vl pripainti mogaus emocij, kurias kvepia religija, literatra, menas ir etika, reikm. mogus dl vartotojiko poirio pasidar maiausiai vertinamas. O jei jis yra vertinamas, tai daniausiai dl atlikt tam tikr pasiekim, bet ne tiek dl jo paties asmens orumo.

Akademin sielovada kvieia atsisukti mog kaip didiul vertyb Dievo akyse, nes kiekvienas mogus savyje neioja t neidildom Dievo atvaizd ir nuo pat krikionikosios kultros susiformavimo pradios asmens svoka yra neatsiejama nuo orumo. Ms epochoje ypa svarbu rasti nesavanaudik bd kurti humanistin ini visuomen, kur etika bt svarbesn u technik, asmuo – u daiktus, dvasiniai principai – u materialinius.

Plaiai buvo aptartas kitais metais birelio 21-24 dienomis Romoje vyksiantis Europos universitet dstytoj kongresas. Jo programa bus panai jubiliejiniais 2000 metais vykus universitet rektori jubiliej Romoje, kurio kulminacija buvo susitikimas su Šventuoju Tvu. organizuojam rengin yra pakviesta ir Lietuvos universitet dstytoj delegacija.
Sekanti nacionalini delegat konferencija vyks kit met rugsjo mn. Kroatijoje.


kun. doc. dr. Arvydas Ramonas
Nacionalinis delegatas universitetinei sielovadai



 
 
   
 
     
1998-2002, 2003-2005, 2006-2020 Katalik interneto tarnyba, info@kit.lt
 
  pradi